Informacija apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Islandijoje
Updated: 1 hour ago
Rūpinantis savo sveikata svarbu žinoti, kokios prevencinės programos vykdomos gyvenamoje šalyje ir kaip jomis pasinaudoti. Islandijoje veikia keletas vėžio prevencinių programų, viena iš jų – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa.
Šis informacinis gidas padės susipažinti su gimdos kaklelio vėžio prevencine programa ir jos įgyvendinimo tvarka Islandijoje ir sužinoti, kas yra gimdos kaklelio vėžys, kas kviečiami prevencinėms patikroms, kaip gavus kvietimą užsiregistruoti patikrai, kas ir kaip atlieka patikras, kokia forma pateikiami rezultatai, kokie galimi tolimesni tyrimai ir kur kreiptis ieškant daugiau informacijos.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
Islandijoje visos 23–64 metų moterys reguliariai kviečiamos atlikti gimdos kaklelio vėžio prevencinę patikrą.
Informaciją apie tai, kada gausite kvietimą ir kada turėtumėte atlikti patikrą, galite rasti svetainėje Heilsuvera.is, skiltyje „Mano puslapiai“ (My Pages) → „Medicininiai įrašai“ (Medical Record) / „Patikrų istorija“ (Screening History).
23–29 metų moterys kviečiamos atlikti patikrą kas trejus metus, o 30–64 metų moterys – kas penkerius metus.
Gavusios kvietimą, moterys kviečiamos užsiregistruoti prevencinei patikrai sveikatos priežiūros centre telefonu arba internetu per Heilsuvera.is.
Be išankstinės registracijos galima atvykti procedūrai nurodytu laiku į nurodytą sveikatos centrą pagal nuolat atnaujinamą sąrašą, kuris skelbiamas Island.is svetainėje. Sąrašo nuoroda: https://island.is/s/hh/opin-hus-i-leghalsskimun.
Patikra sveikatos priežiūros centre kainuoja 1 000 Islandijos kronų (ISK).
Patikros rezultatai pateikiami per keturias savaites el. paštu ir pranešimu Island.is svetainėje.
LGBTQIA+ asmenys
Kvietimai atlikti gimdos kaklelio vėžio prevencinę patikrą siunčiami asmenims, kurie Islandijos gyventojų registre (isl. Þjóðskrá, angl. Registers Iceland) įregistruoti kaip moterys.
Asmenys, kurie registre nėra įregistruoti kaip moterys, tačiau turi gimdos kaklelį, turėtų patys stebėti, kada ateina laikas atlikti kitą patikrą.
Jeigu kyla neaiškumų, ar reikia atlikti patikrą ir kada tai reikėtų padaryti, galima kreiptis į Vėžio patikros koordinavimo centro (isl. Samhæfingarstöð krabbameinsskimana, angl. Cancer Screening Coordination Center) darbuotojus ir gauti reikiamos informacijos.
Kas yra prevencinė patikra?
Prevencinė patikra – tai tyrimas, atliekamas sveikiems žmonėms, kurie nejaučia jokių ligos simptomų. Taip ligas galima nustatyti ankstyvoje stadijoje, sumažinti jų dažnį ir pailginti gyvenimo trukmę.
Atliekant prevencines patikras sumažėja sunkių ligų rizika ir intervencijų poreikis, o prireikus gydymas dažnai būna švelnesnis.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikra
Gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, todėl ši liga nėra siejama su genetiniu paveldimumu.
ŽPV infekciją galima aptikti atlikus gimdos kaklelio citologinį tepinėlį.
ŽPV infekcija nesukelia simptomų, todėl svarbu reguliariai dalyvauti prevencinėse patikrose.
Net jeigu reguliariai atliekate tyrimus ir ankstesnių tyrimų rezultatai buvo normalūs, atsiradus lytinių organų simptomų svarbu kreiptis į ginekologą, neatsižvelgiant į tai, kada paskutinį kartą atlikote prevencinę patikrą.
Galimi simptomai:
kraujavimas tarp menstruacijų;
kraujavimas po lytinių santykių;
skausmas pilvo apačioje;
pakitusios makšties išskyros.
Kaip atliekama gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikra?
Nuo gimdos kaklelio paviršiaus mažu, minkštu šepetėliu paimamas tepinėlis. Daugumai žmonių ši procedūra neskausminga, tačiau kai kurie gali jausti nedidelį diskomfortą.
Prevencines patikras visoje Islandijoje atlieka akušerės ir slaugytojos sveikatos priežiūros centruose.
Patikra užtrunka iki 10 minučių, citologinio tepinėlio paėmimo procedūra iki 1-2 minučių.
Svarbu žinoti, kad prevencinė patikra nėra tas pats, kas išsami ginekologo apžiūra. Todėl jeigu jaučiate kokių nors simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją, o ne registruotis vien prevencinei patikrai.
Gimdos kaklelio tepinėlį taip pat gali paimti ginekologas.
Nėštumas ir tepinėlio ėmimas
Paprastai rekomenduojama prevencinę patikrą atlikti praėjus 6–8 savaitėms po gimdymo.
Tačiau jeigu nuo paskutinio tyrimo praėjo daug laiko, tepinėlį galima paimti ir anksčiau.
Nėščiosioms skirtos specialios priemonės tepinėliui paimti.
Jeigu reikia pakartotinai paimti tepinėlį dėl ankstesnio tyrimo rezultatų, prieš registruojantis vizitui visada reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Menstruacijos ir tepinėlio ėmimas
Nerekomenduojama tepinėlio procedūros atlikti menstruacijų metu, nes padidėja tikimybė, kad tyrimo rezultatas bus netinkamas ir procedūrą reikės pakartoti.
Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
Gimdos kaklelio vėžį sukelia ilgai organizme išliekanti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
ŽPV perduodamas lytinių santykių metu arba per kitokį tiesioginį odos kontaktą.
Daugumos žmonių, kurių imuninė sistema veikia tinkamai, organizmas per dvejus metus pats pašalina ŽPV infekciją. Tačiau jeigu imuninei sistemai nepavyksta įveikti viruso, jis organizme išlieka ilgiau ir gali sukelti ląstelių pakitimų.
Šie pakitimai dar nėra vėžys, tačiau ateityje gali į jį išsivystyti, jeigu nėra stebimi ir, prireikus, gydomi.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
ŽPV yra virusas, perduodamas nuo vieno žmogaus kitam.
Egzistuoja daugiau kaip 200 ŽPV tipų, tačiau maždaug 15 iš jų gali sukelti ląstelių pakitimų ir gimdos kaklelio vėžį. Tai vadinamieji didelės rizikos ŽPV tipai, kurių ir ieškoma atliekant gimdos kaklelio vėžio citologinį tyrimą.
Šie viruso tipai perduodami lytinių santykių metu ir per lytinių organų srities kontaktą. Todėl ŽPV infekcija priskiriama lytiškai plintančioms infekcijoms.
Manoma, kad apie 80 proc. visų žmonių, turinčių lytinių santykių, tam tikru gyvenimo laikotarpiu užsikrečia ŽPV. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra iki 25 metų, nes šiame amžiuje dažniau keičiasi lytiniai partneriai.
Todėl 23–29 metų moterys kviečiamos atlikti prevencinę patikrą kas trejus metus, o 30–64 metų moterys – kas penkerius metus.
ŽPV infekcija nesukelia simptomų, todėl žmogus gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai dalyvauti prevencinėse patikrose.
Pakitusios gimdos kaklelio ląstelės
Atliekant gimdos kaklelio tyrimą galima nustatyti pakitusias ląsteles, kurių išvaizda skiriasi nuo įprastos.
Ląstelių pakitimai gali būti įvairaus laipsnio, tačiau dažniausiai šie pakitimai susiję su uždegimine reakcija ir daugeliu atvejų išnyksta savaime.
Nepriklausomai nuo nustatytų pakitimų laipsnio, svarbu dalyvauti rekomenduojamuose tolesniuose tyrimuose, kad pakitimai būtų stebimi ir prireikus būtų galima laiku imtis reikiamų priemonių.
Neįmanoma iš anksto tiksliai nustatyti, kurie ląstelių pakitimai išnyks savaime, o kurie gali progresuoti iki vėžio. Todėl svarbu laikytis rekomendacijų dėl tolesnio stebėjimo.
Gimdos kaklelio ląstelių pakitimai atsiranda dėl ilgą laiką išliekančios ŽPV infekcijos. Gimdos kaklelio ląstelių pakitimai nevirsta vėžiu, jeigu organizme nėra ŽPV infekcijos.
Paprastai nuo užsikrėtimo iki vėžio išsivystymo praeina maždaug dešimt ar daugiau metų.
Islandijos vyriausiojo gydytojo tarnybos (isl. Embætti landlæknis, angl. The Directorate of Health) rekomendacijos dėl gimdos kaklelio vėžio prevencinės patikros grindžiamos šia informacija, nustatant rekomenduojamus intervalus tarp patikrų.
Kaip sumažinti užsikrėtimo ŽPV tikimybę?
Nėra gydymo, kuris tiesiogiai pašalintų ŽPV infekciją, tačiau galima sumažinti užsikrėtimo tikimybę.
Vakcinacija. Skiepai nuo ŽPV yra viena svarbiausių apsaugos priemonių.
Prezervatyvų naudojimas. Pabrėžtina, kad prezervatyvai neapsaugo 100 proc., nes virusas gali būti ir odoje aplink lytinius organus.
Odos higiena po lytinių santykių. Rekomenduojama po lytinių santykių švariai nuplauti kontaktines odos sritis, ypač rankas, bei naudotas priemones.
Nerūkymas. Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir gali padidinti tikimybę, kad virusinė infekcija organizme išliks ilgą laiką.
Vakcinacija nuo ŽPV Islandijoje
Islandijoje 2011 m. rudenį pradėtos skiepyti 12 metų mergaitės. Tuomet buvo naudojama vakcina „Cervarix“, apsauganti nuo ŽPV tipų, sukeliančių maždaug 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
2023 m. rudenį pradėti skiepyti visi 12 metų vaikai. Naudojama vakcina „Gardasil 9“, apsauganti nuo ŽPV tipų, sukeliančių apie 90 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Kadangi vakcinos neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį, svarbu ir toliau reguliariai dalyvauti prevencinėse patikrose.
Prevencinės patikros rezultatai
Prevencinės patikros tyrimo rezultatai elektroniniu būdu pateikiami per keturias savaites. Juos galima peržiūrėti svetainėse Heilsuvera.is ir Island.is.
Rezultatuose nurodoma, ką parodė tepinėlio tyrimas ir kada rekomenduojama atlikti kitą tepinėlį ar tyrimą.
Rekomendacijos dėl tolesnių tyrimų priklauso nuo tepinėlio tyrimo rezultatų, tačiau atsižvelgiama ir į ankstesnių tyrimų rezultatus.
Atsižvelgiant į rezultatus, gali būti rekomenduojama:
pakartotinė prevencinė patikra po trejų arba penkerių metų, priklausomai nuo amžiaus;
tolesnė stebėsena pagal Islandijos vyriausiojo gydytojo tarnybos patvirtintas gimdos kaklelio vėžio prevencinės patikros rekomendacijas.
Stebėsena gali apimti pakartotinį mėginio paėmimą po šešių arba dvylikos mėnesių arba rekomendaciją atlikti papildomą ginekologinį tyrimą.
Jeigu gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikra anksčiau buvo atlikta kitoje šalyje, ankstesnių tyrimų rezultatus galima pateikti raštu Vėžio patikros koordinavimo centrui. Dėl dokumentų pateikimo ir jų pripažinimo rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į centrą.
Papildomi tyrimai
Jeigu citologinio tyrimo rezultatai rodo, kad reikia išsamesnio ištyrimo, paprastai atliekama kolposkopija.
Jeigu nustatoma pakitusių ląstelių, kurias reikia gydyti, paprastai rekomenduojama gimdos kaklelio konizacija.
Siuntimai papildomiems tyrimams
Jeigu gimdos kaklelio tepinėlis paimamas sveikatos priežiūros centre, Vėžio patikros koordinavimo centras išrašo siuntimą kolposkopijai Landspítali universitetinėje ligoninėje.
Jeigu tepinėlį paima ginekologas, jis atsako už tai, kad pacientei būtų paskirtas laikas kolposkopijai atlikti.
Kolposkopija
Kolposkopija – tai ginekologo atliekamas gimdos kaklelio tyrimas specialiu optiniu prietaisu – kolposkopu, kuris leidžia išsamiau apžiūrėti gimdos kaklelį.
Nuo gimdos kaklelio vietų, kuriose įtariama pakitusių ląstelių, paimami audinių mėginiai – biopsijos. Jie siunčiami histologiniam tyrimui.
Remdamasis kolposkopijos ir histologinio tyrimo rezultatais, gydytojas įvertina, ar reikalinga tolesnė stebėsena ar gydymas.
Tyrimai atliekami vadovaujantis Islandijos vyriausiojo gydytojo tarnybos paskelbtomis rekomendacijomis ir darbo tvarkos aprašais.
Gydytojas atsako už tai, kad pacientei būtų pranešti kolposkopijos rezultatai ir paaiškintos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų.
Kaip atliekama kolposkopija?
Kolposkopiją atlieka ginekologai, specialiai apmokyti atlikti šią procedūrą.
Tyrimas trunka maždaug 15–20 minučių. Jis panašus į įprastą ginekologinę apžiūrą, tačiau naudojamas kolposkopas.
Anestezijos ar sedacijos tyrimo metu paprastai nereikia.
Nėštumas ir kolposkopija
Kolposkopija atliekama ir nėštumo metu, tačiau gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją, nusprendžia, ar būtina atlikti biopsiją.
Registruojantis kolposkopijai svarbu informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nėštumą.
Gimdos kaklelio konizacija
Jeigu pakitusias gimdos kaklelio ląsteles reikia gydyti, paprastai rekomenduojama konizacija.
Kaip atliekama konizacija?
Konizacija – tai nedidelė chirurginė procedūra, kurios metu ginekologas pašalina kūgio formos gimdos kaklelio audinio dalį, kurioje esama pakitusių ląstelių.
Procedūra paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą ligoninėje.
Stebėsena po konizacijos
Praėjus maždaug šešiems mėnesiams po konizacijos, paimamas kontrolinis gimdos kaklelio tepinėlis, nepriklausomai nuo pacientės amžiaus.
Konizacijos histologinės diagnostikos rezultatai ir duomenys apie pakitusių ląstelių pašalinimą padeda nustatyti, kokia tolesnė stebėsena reikalinga. Tolesni veiksmai planuojami vadovaujantis Islandijos vyriausiojo gydytojo tarnybos rekomendacijomis.
Nėštumas ir konizacija
Konizacija nėštumo metu neatliekama.
Konizacija neturi įtakos būsimiems nėštumams, tačiau po šios procedūros šiek tiek padidėja priešlaikinio gimdymo rizika. Daugiau informacijos apie galimą poveikį būsimam nėštumui gali suteikti procedūrą atliekantis gydytojas.
Kur galima gauti daugiau informacijos?
Jeigu turite klausimų apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Islandijoje, daugiau informacijos galite rasti šiose svetainėse ir įstaigose:
Vėžio patikros koordinavimo centras – Skimanir.is;
Islandijos vyriausiojo gydytojo tarnyba;
Landspítali universitetinės ligoninės Ginekologijos skyrius.
Jeigu nerandate atsakymų į jums rūpimus klausimus, galite kreiptis į Vėžio patikros koordinavimo centrą:
Telefonas: 513 6700
El. paštas: krabbameinsskimun@heilsugaeslan.is
Ši informacija parengta pagal Vėžio patikros koordinavimo centro ir užsienio kilmės moterų asociacijos W.O.M.E.N. in Iceland organizuoto informacinio renginio, kuris vyko 2026 m. spalio 27 d., metu pateiktą informaciją ir informacinio leidinio „Gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikra“ (Cervical Cancer Screening) antrąjį leidimą (2025 m.). Leidinį parengė Islandijos vyriausiojo gydytojo tarnyba bendradarbiaudama su Vėžio patikros koordinavimo centru.
Informaciją į lietuvių kalbą išvertė ir straipsnį parengė Giedrė Gudaitė.
