Sausio 12-ąją, artėjant Laisvės gynėjų dienai, Islandijos lietuvių bendruomenė tradiciškai susirinko į 13 kilometrų žygį, skirtą pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. Nors oras tądien tikrai nelepino – žiemiškas lietus pylė nesustodamas, o dalyvių šįkart buvo mažiau nei įprastai, – renginio dvasia neišblėso. Jūratė Leškienė pasirūpino gardžiais užkandžiais – namuose keptomis bandelėmis, kurios po ilgo ir lietingo žygio tapo tikru išsigelbėjimu.
Dalijamės Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Neringos Eidukienės jautriais Sausio 13-osios prisiminimais:
„Tą 1991 metų sausio naktį mudvi su mamyte, šiltai susisupusios į antklodes, sėdėjome priešais televizoriaus ekraną. Jaunesnis brolis jaukiai miegojo savo lovelėje. Namuose trūko tik tėčio. Jis buvo išėjės „ten“.
Tą naktį žiūrėdama televizorių mačiau savo žmones, girdėjau žinomas dainas ir tylią maldą. Aš nuoširdžiai nesupratau, kodėl mano gimtinės gatvėmis rieda tankai. Kas kartą, kai balsas televizoriuje skaitė žuvusiųjų vardus, jaučiausi nepajėgi jų klausytis. Užsikimšusi ausis stebėjau mamą. Beprotiškai bijojau išgirsti gerai pažįstamą vardą...
Tą naktį į šipulius dužo keturiolikos šeimų gyvenimai. Jie išgirdo savo brangiausiojo vardą... Vienam jų, Ignui Šimulioniui, buvo tiek pat metų kaip ir man.
Nuo tos nakties praėjo 34 metai. Šiandien pliaupiant lietui su savo miela drauge nuėjome trylikos kilometrų kelią. Iki kauliukų brisdamos per balas, kupina dėkingumo širdimi savo Žemei ir Žuvusiesiems, kurie tą naktį man dovanojo Laisvę.“
💛💚❤️