
Ar žinojote, kad nuo 2014 metų vasario pirmąjį sekmadienį švenčiama Pasaulinė cepelinų diena? Šią gardžią tradiciją pradėjo vienas lietuvis Amerikoje, o dabar ji išpopuliarėjo tarp lietuvių visame pasaulyje. Šiais metais Islandijos lietuvių bendruomenė kartu su Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ mokytojų kolektyvu džiaugiasi galėdami paminėti šią dieną labai sočiai ir kviečia prisijungti ir jus!
📅 Kada: vasario 2 d., sekmadienį, 13 val.
📍 Kur: Ártúnsskóli mokyklos aktų salėje
Šventės meniu
Virsime tradicinius cepelinus su mėsa ir varške, patieksime juos su spirgučių ir/arba grietinės padažu. Taip pat pasiūlysime bandelių su lašinukais arba varške.
Vienos porcijos (2 cepelinai) kaina: 2 500 kr.
Dviejų bandelių su kavos puodeliu kaina: 500 kr.
Cepelinus kviečiame užsisakyti iš anksto žinute Neringai Eidukienei čia.
Cepelinų kilmė: Istorija ir tradicijos
Pasaulinė cepelinų diena, kurią Amerikos lietuvis Juozas Vaičiūnas inicijavo 2014 m., švenčiama pirmąjį vasario sekmadienį. Ši diena skatina lietuvius visame pasaulyje susiburti su šeima, gaminti ir ragauti tradicinius cepelinus, kartu išsaugant ir puoselėjant mūsų kulinarinį paveldą. Nors cepelinų kilmė dažnai sukelia diskusijas, jie yra neatsiejami nuo lietuvių virtuvės ir laikomi mūsų tautinio identiteto dalimi.
Pats žodis „cepelinai“ Lietuvoje atsirado XX a. pradžioje ir yra tiesiogiai susijęs su tuo metu išpopuliarėjusiais cepelinais – dirižabliais. Šis pavadinimas buvo suteiktas dėl patiekalo formos, kuri primena pailgą, ovalų dirižablį. Nors seniau šis patiekalas galėjo turėti kitus pavadinimus, „cepelinai“ prigijo ir tapo neatsiejamu lietuvių kulinarinio paveldo simboliu. Ši sąsaja su technikos pažanga pridėjo šiam tradiciniam patiekalui modernų atspalvį ir įdomią istorijos dimensiją, net jei pats patiekalas išliko kaimiškos ir autentiškos virtuvės atspindys.
Cepelinų istorijos vingiai
Cepelinai gaminami iš virtų arba žalių bulvių tešlos. Istoriniai šaltiniai rodo, kad bulvių tešlą pirmieji apie 1740 m. išrado airiai, kurie bulves pradėjo naudoti vietoje kitų daržovių, tokių kaip ropės ar moliūgai, siekdami sumažinti maisto gamybos kainą ir taupyti grūdus. Antoine'as Augustinas Parmentieras, XVIII a. bulvių patiekalų tyrinėtojas, 1779 m. savo knygoje „Duonos gaminimo iš bulvių būdas“ aprašė įvairius bulvių panaudojimo būdus, įskaitant bulvinę „duoną“.
Žalių bulvių tešlos gaminiai išpopuliarėjo Šiaurės Vokietijoje, o Lietuvoje cepelinai atsirado prieš maždaug 100–150 metų. Žemaitijoje šis patiekalas galėjo atsirasti per Mažosios Lietuvos vokiškąją įtaką, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus, kurie palaikė glaudžius ryšius su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.
Cepelinai šiandien
Nors jų kilmė ir ingredientų evoliucija yra tarptautinė, cepelinai visame pasaulyje siejami su lietuviška virtuve. Šį patiekalą mėgsta lietuviai ir jų svečiai, o Pasaulinė cepelinų diena yra puiki proga ne tik prisiminti jų istoriją, bet ir drauge pasimėgauti šiuo ypatingu skoniu.
Tad ar jau suplanavote, ką pirmąjį vasario sekmadienį ragausite pietums? Pasaulinė cepelinų diena yra puikus metas paragauti mūsų kultūros simbolio ir prisiminti jo istoriją, vedančią per šimtmečius ir tautas!